nulaikyti

nulaikyti
nulaikýti N tr. 1. Lpl išturėti rankoje, prie savęs: Tokia sunki kartis – negaliu nulaikýti Lnkv. Sunku yra puokus (pūkus) nulaikýti Šts.neleisti judėti, suvaldyti: Negaliu arklių nulaikýti J. Nenulaiko broleliai žirgelių BsO384. Dyki, gerai šeria, tai nenulaĩkomi arkliai Gs. Tos mergos nė pririšęs namie nenulaikytum .sugebėti valdyti (rankomis): Petriukas plūgo dar nenulaiko Rs. | Nulaiko natą, gal giedoti chore Šts. 2. tr. Rdn išlaikyti, neprarasti: Duok, sakau, man, ne bobiškom rankom auksinius nulaikyti J.Balt. Nori darbą nulaikýti (toliau dirbti) – išsižiojęs nestovėsi Krš. 3. tr. išturėti ką kokioje padėtyje: Jonelis ant galvos jau kepurę nulaiko Žem. Galvos nebenulaĩko ir dar neina dribt Ds. Aukštybėse mažiau beslėgdamas, oras negali taip aukštai nulaikyti gyvojo sidabro stulpelio (barometre) . | refl.: Lašeliai nenusilaiko ore ir krinta žemyn lietumi . Pripyliau lėkštę, kad vos nusilaiko (vos nesilieja per kraštus) KzR. Pilni viedrai, kap tik nusilaĩko benešant Gs. 4. refl. susivaldyti, prisiversti ištverti: Pamatė toj pana, kad jau tas pats vaikščioja, kuris ją išgelbėjo, ji iš gailesčio nenusilaiko verkimu iš džiaugsmo BsPIV160. 5. tr. nepraleisti skverbtis: Sopagai nulaĩko vandenį KI582. Kailiniai nulaĩko šaltį KI13.suturėti nuo ko: Nuog mokslo nulaikyt B. 6. tr. auginti, prižiūrėti: Nulaikysi gerą arklį ažu itokių gaspadorių Vrnv.duoti išlaikymą: Už tą žemę ją nulaikyt apsiėmė Žml. 7. tr. prastai prižiūrint, blogai šeriant, nusilpninti: Tep nulaĩkė arklį, kad prieš kalną kojas pakratė Alv. 8. tr. pakelti, įveikti: Darbai mano nulaikomi, kad tik būčiu sveikas Vg. 9. tr. pakęsti: Jį ne bile kas nulaikys Skr. 10. refl. atsisakyti, netekti (?): Alvienas, kursai kaujasi, nuog visų daiktų nuosilaiko VlnE40. 11. intr. tikti vartojimui, tverti: Pūdyto molio krosnis ilgiau nulaiko Trk. 12. tr. junginyje su daiktavardžiu žymi atlikimą, įvykdymą veiksmo pagal to daiktavardžio reikšmę: Draugystė nulaikė dainų vakarą prš. Nutarta kartu su Kintų gaisrininkais didesnius pratimus nulaikyti prš. Susiėjimas nulaikomas lietuviškai. Tai bent kiekvieną žodį supranti I.Simon.
◊ dantiẽs ant dantiẽs nenulaikýti drebėti iš šalčio: Spoksojo Šešelga į Girdvainį, negalėdamas atsikelti nuo žemės ir nulaikyti danties ant danties .
širdiẽs negalė́ti nulaikýti būti graudu, imti verksmui: Širdies negal nulaikyti, kad ima į karą vyrą paskutinį Šts.
skūrojè (káilyje) nenusilaikýti būti labai smarkiam, nesuvaldomam: Avižom liuobiami arkliai nebenuslaiko skūroj Dkk.
\ laikyti; aplaikyti; atlaikyti; dalaikyti; įlaikyti; išlaikyti; nulaikyti; palaikyti; perlaikyti; pralaikyti; prilaikyti; sulaikyti; užlaikyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • nulaikyti — nulaikýti vksm. Prie tèchnikos vaiki̇̀ną tráukė jaũ nuo tadà, kai galėjo nulaikýti plaktùką …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nuturėti — nuturėti, nùturi (nutùri NdŽ, FrnW), ėjo tr. 1. S.Dauk, M, L, Rtr, NdŽ gebėti nulaikyti, išlaikyti: Ė, tu jau kvotų (puodšakės) rankosu nenùturi, katilelio pati atsitraukt negali Švnč. Nu dabar žemės skaldytojas padirbk iš akmeno tokią skrynę …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nulaikymas — nulaĩkymas sm. (1) 1. Mš → nulaikyti 1; suvaldymas, nepaleidimas. 2. → nulaikyti 3; išturėjimas kokioje padėtyje. | refl.: Plaustas, savo nusilaikymą ant vandens po visam prapuldęs, apvirto LC1887,26. laikymas; aplaikymas; atl …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įšėlti — įšė̃lti vksm. Arkliai̇̃ kad įšė̃lo, nė nulaikýti nebegãlima …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • aplaikyti — tr. 1. Ėr, Alv prižiūrėti: Nemoka bičių aplaikyti Rdd. Rūbą aplaikyk, tai daug ilgiau nešiosi Trgn. Gyvuliai aplaĩkomi gerai Mlt. | refl.: Reikia švariai apsilaikytie Jz. ║ duoti pragyvenimą: Reikia tėvai aplaikyt kap pats save Prl. Nejau jam… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitūrėti — atitūrėti, atitū̃ri, ėjo, atatūrėti Š 1. tr. Š išlaikyti, nulaikyti. 2. refl. Š, KŽ žr. atiturėti 2 (refl.): Kažin ar ilgai vokytis priš mumis atsitūrės Vkš. Vienas atsitūrėjau pryš tris DūnŽ. Pryš visą pasaulį neatsitūrėsi! Krš. Argi tokia… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atlaikyti — Š 1. tr., intr. neleisti ką padaryti, sukliudyti, sutrukdyti, suturėti: Atlaikiaũ virstantį J. Vandenį atlaikyti KII173. Dabar ir jam jau sunku atlaikyti ašaras I.Simon. Ar atlaikysi, jeigu ji norės už jo išeiti! Skr. Arklius nebuvo galima taip… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atlaužtinis — atlaužtìnis, ė adj. (2) atlaužtas: Atlaužtìnės kamanos (su išlenktais žąslais, kad geriau būtų arklys nulaikyti) Brž …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvesti — atvèsti, àtveda, àtvedė K, NdŽ, KŽ; SD309, H185, R, R200, MŽ, MŽ265, D.Pošk, Sut, M, Š 1. tr. Ker padėti kartu ateiti: Atàvedė iš pirtes, an rytojo ir pamirė Aps. Bobos apkėtę [senuką], atàveda siuntinio, ir jau niekas jo nemato Slk. Tai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bizdėti — bizdėti, bìzda, ėjo intr. menk. skubėti, lakstyti, rūpintis be reikalo: Ką tu čia bizdì? Tvr. Bìzda kap byzdėlė Rš. | Šunioko negaliu net nulaikyti, visas bìzda, kad tik bėgioti Rk …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”